Alifatiniai angliavandeniliai yra angliavandeniliai, turintys pagrindines alifatinių junginių savybes. Jie sudaryti tik iš anglies ir vandenilio elementų ir pavadinti pagal jų pradinį ekstrahavimą iš riebalų.
Pagrindinės charakteristikos ir klasifikacija
Struktūrinės charakteristikos: Anglies atomai yra išsidėstę tiesiomis, šakotomis grandinėmis arba žiedais (alicikliniai angliavandeniliai). Anglies karkasas yra panašus į grandinę{1}} arba ciklinis, kurio savybės panašios į grandininius angliavandenilius, išskiriančius juos nuo aromatinių angliavandenilių.
Įprastos klasifikacijos: klasifikuojamos pagal cheminio ryšio tarp anglies atomų tipą:
Alkanai (sotieji alifatiniai angliavandeniliai): juose yra tik anglies -anglies viengubos jungtys, bendroji formulė:
CnH2n + 2CnH2n+2
Alkenai (nesotieji alifatiniai angliavandeniliai): sudėtyje yra dvigubų anglies{0}}anglies jungčių, bendroji formulė:
CnH2nCnH2n
Alkinai (nesotieji alifatiniai angliavandeniliai): sudėtyje yra anglies{0}}trigubų anglies jungčių, bendroji formulė:
CnH2n−2CnH2n−2
Fizinės savybės:
Būsena skiriasi priklausomai nuo anglies atomų skaičiaus: 1–4 anglies atomai paprastai yra dujiniai, 5–16 yra skysti, o 17 ir daugiau – kietieji (išskyrus neopentaną, kuris yra dujinis);
Tankis yra mažesnis nei vandens; Lydymosi ir virimo temperatūra palaipsniui didėja didėjant anglies atomų skaičiui; izomeruose kuo labiau išsišakojusi grandinė, tuo žemesnė lydymosi ir virimo temperatūra.
Cheminės savybės:
Alkanai: daugiausia vyksta pakeitimo ir aukštos{0} temperatūros krekingo reakcijos;
Alkenai/alkinai: chemiškai reaktyvūs, galintys sukelti adityvines, polimerizacijos, oksidacijos, pakeitimo reakcijas ir kt., tarp kurių pramonėje dažniausiai naudojamos pridėjimas ir polimerizacija.
Šaltiniai ir panaudojimas:
Alifatiniai angliavandeniliai daugiausia gaunami iš naftos, gamtinių dujų ir anglies. C1-C5 mažai anglies turintys alifatiniai angliavandeniliai yra pagrindinė naftos chemijos žaliava. Pramonėje plačiausiai naudojami etileno, propileno ir C4/C5 konjuguoti olefinai.